Daktaras Miegas (Doctor Sleep)
Pagrindinis susidomėjimą ir tuo pat metu abejonę keliantis dalykas, kalbant apie „Daktarą Miegą“, yra šio filmo, kaip antrosios „Švytėjimo“ (rež. Stanley Kubrick, 1980) dalies, pozicionavimas. Kaip įprasta, tęsinius retai kada galima pateisinti; dažniau apgailestaujama, kad originalas nebuvo paliktas ramybėje. Panašiai yra ir su „Daktaru Miegu“. Vis dėlto jis geresnis, nei buvo galima tikėtis iš kūrėjų, niekaip nesusijusių su klasikinio siaubo filmo autoriais. Vienintelis bendras vardiklis autorine prasme yra tas, kad tiek šis, tiek ...
Vokiečių ekspresionizmas
Vokiečių ekspesionizmas, tai kinematografinis judėjimas atsiradęs Vokietijoje po Pirmojo pasaulinio karo. Ekspresionizmas pasižymėjo savita stilistika, netradicinėmis scenografijoje vyraujančiomis formomis. Kurti daugiausia fantastiniai siaubo filmai, jiems būdinga sąlygiškumas, groteskas, perdėtas emocionalumas, fantasmagoriniai vaizdiniai, herojai – mistinės, blogį nešančios būtybės; dažnos košmarų, haliucinacijų scenos. Su „Daktaro Kaligario Kabinetu” siejamas pirmasis avangardinis kino judėjimas, kuris vadinamas ekspresionizmu. Šis filmas su...
ALFREDO HITCHCOCKO FILMAS ,,KLAIDINGAS ŽMOGUS”
1956m., Hitchcockas savo filmografiją papildė dar vienu detektyvu ,,Klaidingas žmogus”, kuris, deja, yra daugelio užmirštas. Žinomas prancūzų kino kritikas bei režisierius Francois Roland Truffaut, kuris rašė apie Hitchcocko sukurtus filmus (knyga vadinasi ,,Le Cinéma selon”; 1966m.) ,,Klaidingą žmogų” išskiria kaip patį tikriausią ir kone geriausią režisieriaus kūrinį. Visgi nuo pat premjeros šis filmas nesusilaukė didelio susidomėjimo, kitų kino kritikų nebuvo taip gausiai analizuojamas bei aptarinėjamas kaip garsieji ,,Svaigulys”...
Nematoma
Praūžus premjerinėms aistroms po vieno laukiamiausių metų filmų „Nematoma“ (taigi Jonynas, taigi „Lošėjas“!), manau, verta pabandyti atkoduoti filmą atsiribojus nuo lūkesčių. Kad ir kaip būtų sunku. Taip, kone visi tikėjosi daugiau, taip, kažkas čia neveikia, kažkas ne iki galo aišku, lyg ir gražu, lyg ir akiai malonu, bet išėjus iš kino salės lieka tuštumos, sumišiusios su nesusipratimu, jausmas. Kūrėjai, užkėlę lūkesčių kartelę su „Lošėju“, pristatydami „Nematoma“ pateikė žiūrovams...
Ad astra
Režisierius Jamesas Gray’us, dėmesio sulaukęs filmais „Mes valdome naktį“ (2007) ir „Tarp dviejų mylimųjų“ (2008), šįkart bando, kaip pats teigia, ne fantazuoti, o kiek įmanoma tiksliau atvaizduoti tikrovę. Tiesa, pirmenybė teikiama ne fizinei, o vidinio patyrimo tikrovei: tai atspindi ir momentas, kai pravirkusio aktoriaus ašarų režisierius nusprendė nepašalinti, nors iš tikrųjų kosmose jos negalėtų riedėti.
Filme gilinamasi į atsiskyrėlišką astronauto profesijos pusę. Tai primena istoriją, kai &bdquo...
Sugretinimai, paralelės filmuose
Sugretinimai, paralelės filmuose, žymi aukštesnį režisieriaus pilotažą. Atskleidžią įžvalgumą, smulkmeniškumą bei dėmesingumą. Sugretinimai filmui suteikia ryškesnių spalvų, kontrastų, kuria stipresnį įvaizdį ar gilesnę prasmę. Sugretinimus ar paraleles mes matome, vartojame ir kasdieniniame gyvenime, dėl to daugelyje filmų nėra sunku atskirti, kur yra naudojamos pastarosios detalės. Vis dėl to, režisieriai ne visada renkasi lengviausią kelią ir ne visada pateikia sugretinimų ar palyginimų tiesiogiai ant lėkštutės, žiūrovui prieš akis. Mano manymu pa...
Pasaulio šerdis (Serdce mira)
„Nėra taip, kad nekenčiame smurto. Mes nekenčiame ir baiminamės netinkamo smurto, smurto netinkamame kontekste. Smurtas tinkamame kontekste – visai kas kita. Nemažai sumokame, kad stebėtume jį stadione, vaikus mokome atsikirsti, didžiuojamės, kai, būdami pagyvenę, krepšinio rungtynėse sugebam trinktelėti klubu. Mūsų pokalbiai kupini karinių metaforų – ginkluojamės, kai mūsų idėjos užginčijamos. Sporto komandų pavadinimuose šloviname smurtą: „Kariai“, „Vikingai“, „Tigrai“, „Lokiai&ldqu...
