Paryžietiškas auklėjimas

Nojus Pakėnas
2019-03-31

 

Žano Polio Siverako (Jean-Paul Civeyrac) juostos originalus pavadinimas ,,Mano provincialai“ nurodo asmenišką paties kūrėjo santykį su filmo veikėjais, iš visos Prancūzijos atvykusiais studijuoti režisūros į Paryžių. Režisierius atskleidžia jaunystėje patirtą ir savo studentuose matomą jauno žmogaus savęs ir savo vietos naujoje aplinkoje ieškojimą per kūrybą.

 

Siverakas sugeba vaikino Etieno istorija perteikti bendražmogišką jaunuolio, atvykusio į naują didelį miestą, situaciją. Ne veltui tai „Paryžietiškas auklėjimas“ - miestas nieko nelaukdamas įtraukia Etieną į modernios bohemos sūkurį - anachronistinį cigarečių dūmų, klasikinės muzikos ir diskusijų apie kiną ir filosofiją prie vyno taurės pasaulį. Aplinka priverčia vaikiną persvarstyti savo idealus bei meta iššūkį talento reputacijai, turėtai namuose. Filmas vieno žmogaus istorija papasakoja apie kiekvienam menininkui artimą asmeniško santykio su kūryba ieškojimą.

 

Bendražmogiški Etieno išgyvenimai kelia empatiją žiūrovui, tad filmui vystantis šis patiria protagonisto permainą kartu su pačiu veikėju. Vaikinui vis geriau suvokiant savo situaciją, keičiasi žiūrovo požiūris į jį, dingsta pradinis tikėjimas jo neliečiamybe ir teisumu. Pasak režisieriaus, filme nėra herojų - veikėjų paveikslai kupini prieštaravimų ir dvilypumo, kuris žiūrovui neleidžia pasirinkti pastovaus požiūrio taško ir nuolat verčia apsvarstyti savo poziciją.

 

Intelektualų kūrėjų pasauliui aktualios temos - kūrybinis procesas, kino tikslas, nuoširdumas kine bei jo santykis su realybe - nagrinėjamos prasmingai ir išsamiai. Filosofų citatomis paremti dialogai nėra tik pigus būdas suteikti meninės vertės, veikėjai atstovauja aiškioms vertybinėms pozicijoms, kurios yra nuolat puolamos ir permąstomos. Tanki filosofinė potekstė skatina apmąstyti kiekvieną kadrą ir dialogo eilutę, vietomis reikalauja žiūrovo pastangos iš filmo norint pasiimti kuo daugiau. Abejingų nepaliksiantis nespalvotas vaizdas, veikėjų veidai stambiu planu ir profesionalus kameros darbas, priešingai - leidžia pasinerti į estetinių potyrių jūrą ir būti nešamam srovės.