Stebuklas

Stipri moteris           Pilnas kišenes kantrybės turinčios Irenos personažas ir žavėjo, ir erzino. Moteriškė šaltu protu sugeba valdyti darbininkus, bet kai kurie jos sprendimai privertė permąstyti savo nuomonę apie ją. Pavyzdžiui, kaip gi ji taip lengvai sutiko parduoti taip mylimų, ko gero, vaikus atstojančių kiaulyčių fermą nepažįstamam svetimšaliui? Kita vertus, juk net ir stipriausius ištinka neprognozuotos silpnumo akimirkos. Sunkų Biednių kaimo naštos kryžių velkanti Ire...

„Grąžinti nepriklausomybę“, arba Signatarų prisikėlimas

Ši odisėja kaip ir turėtų būti juokinga. Bet nieko tokio, jei kažkam ši komedija dėl perspaustų ar neišbaigtų režisūrinių sprendimų ir nepasirodė pernelyg šmaikšti – viską gelbsti tai, jog pati Olegui Šurajevui kilusi idėja yra komiška. Legendiniai signatarai, sugrįžę iš praeities, keliaiuja į svetimą šalį susigrąžinti dokumento, kurį patys pasirašė. Eidama į šį filmą tikėjausi, kad jis sukels daugiau juoko (aišku, ne paslaptis, kodėl – juk O. Šurajevo veikla yra susijus...

Tvano nebus

Valkininkų miestelio aikštė. Po ją važinėja karo mašinos, stovi palapinės, barikados, būriai karių. Gyventojai gali ir susirūpinti – negi prasidėjo karas? Parodome jiems į skelbimą ant parduotuvės durų: čia filmuojamas režisieriaus Marato Sargsyano debiutinis pilno metražo vaidybinis filmas „Tvano nebus“. Maratą Sargsyaną atsimenameiš Lietuvoje ir užsienio kino festivaliuose pripažinimo sulaukusių filmų – trumpametražio „Lernavan“ (2009) bei pilnametražio dokumentinio „Tėvas&l...

„Metropolis: nebylioji futurama“

1927 metais sukurta vokiečių rašytojos Thea von Harbou mokslinės fantastikos „Metropolis“ ekranizacija, kurią režisavo Fritzas Langas. Įkvėptas Niujorko dangoraižių, ekspresionistas įsivaizduojamą ateitį perteikė novatoriškame filme, kuris, tikiu, bent jau smalsumo dėlei geba prikaustyti prie ekrano net išrankų šiandienos žiūrovą (juk įdomu mestelti akį į tai, kaip praeitame amžiuje susibūrusi kino kūrėjų komanda įsivaizdavo ateitį). Filmo metu tarsi ieškomas nežinomasis x, kuris užpildytų tuštumą tarp „proto“ ir &bd...

Nebyli ekspresija

Toma Kukenytė
2018-01-07
Fritzo Lango filme „Daktaras Mabuzė“ vienas iš veikėjų paklausia savotiškai ironiško klausimo: „Sakykite, Daktare, kas yra ekspresionizmas?“, į kurį Daktaras Mabuzė atsako: „Tai tik dar vienas žaidimas“. Žaidimas, trukęs vos dešimtį metų Europoje, palikęs ištakas tolimesnei modernistinio kino tėkmei, neabejotinai iliustruoja potrauminį karo gyvenimą. Vokiečių ekspresionizmas, kaip judėjimas, gimė po Pirmojo pasaulinio karo, pasižymėjo savita stilistika, neadekvačiomis, scenog...

Spektaklis kino teatre – ,,Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“

Ultrapatetiškas ir charakteringas „Iš dailininko tapau režisieriumi, nes paveikslai negali turėti garso takelio“, - vieno interviu metu juokaudamas prasitarė britų režisierius Peteris Greenaway’us. Paradoksalu, tačiau jo sukurti filmai, o ypač 1989-aisias pasirodžiusi kriminalinės dramos juosta „Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“, visų pirma, yra tapybiškai dekoratyvūs ir tik po to muzikalūs.  Kontrastingai dinamiškas ir dekadentiškas

Stebuklas

Eglės Vertelytės pasirinktam žanrui ypač palankios kuriamos pasakojimo aplinkybės ir Eglės Mikulionytės personažas. Atslūgus nepriklausomybės euforijai ir Lietuvai nugrimzdus į ekonominę krizę, kiaulių fermos vedėja Irena (Eglė Mikulionytė) visaip stengiasi išgelbėti bankrutuojantį ūkį. Žaismingi, ironiški dialogai ir graudžiai juokingos situacijos žiūrovą lengvai įtraukia. Atrodo, stebuklas išties įvyks, kai į šią provinciją iš pačios Amerikos atvyksta žavingas verslininkas Bernardas, ketinantis investuoti į Irenos ūkį ir šitai...

Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049 (Blade Runner 2049)

Filmo veiksmas prasideda praėjus trisdešimčiai metų po „Likvidatoriaus“ įvykių, kai Harrisono Fordo vaidinamas Dekardas atsisakė gaudyti androidus (vadinamus replikantais) ir, maža to, vieną iš jų – gražuolę Reičel (Sean Young) – įsimylėjo. 2049-aisiais Dekardo pėdomis seka (tiesiogine ir perkeltine prasmėmis) karininkas K (Ryan Gosling), „atstatydinantis“ senąją, žmonėms nepaklusnių replikantų laidą. Tyrimo metu jis sužino paslaptį, susijusią su rastu moters skeletu, kuris turi serijinį numerį, bet buvo ...

Kelrodžių beieškant

TIFF ilgai neturėjo daugeliui festivalių svarbiausios programos dalies – konkurso, todėl pasirinkti filmus nėra taip lengva. Šimtai filmų, išbarstyti po „Gala“, „Atradimų“, „Šiuolaikinio pasaulio kino“ ir „Specialiųjų seansų“ programas, sudaro labai eklektišką visumą, ne kartą kritikuotą tarptautinės kino bendruomenės. Šiais metais TIFF sumažino programą penktadaliu, bet vis tiek išlieka kino monstru. Neabejotinai, tai stipriausias už Atlanto vykstantis kino festivalis, nors sunku apsispręsti...

Be Vidurio ir Rytų Europos

Pagrindinėje konkursinėje programoje buvo daug amerikietiškų filmų, kurie metų pabaigoje ar pradžioje turėtų pasirodyti kino teatrų repertuare. George’o Clooney’o „Suburbikonas“ („Suburbicon“), Alexanderio Payne’o „Sumažinimas“ („Downsizing“), Paulo Schraderio „Pirmiausia pakeisti“ („First Reformed“) ir Guillermo del Toro „Vandens forma“ („The Shape of the Water“), kuris ir laimėjo pagrindinį prizą. Taip pat parodytas ir Fredericko Wisemano nau...

Emocinė kleptomanija, arba Niujorkas pagal brolius Safdie

Prieš gerą dešimtmetį gan artimai pažinau asmenį, kuris savo neprognozuojamu elgesiu aplinkinius ir baugino, ir žavėjo. Būnant greta atrodė, kad jo kuprinėje tiksi bomba: neaišku, kada ir ką jis iškrės. Kartais būdavo nejauku, kartais linksma, o kartais ir gėda. Leidžiantiems laiką drauge jis atrodė lyg įelektrintas – paliesi ir nutrenks. Kad ir kaip būtų keista, jaučiama lengva įtampa žmones traukia ir iki šiol. Bet tos pažintys ilgai netrukdavo, nes jo nenuspėjamas, neapgalvotas elgesys, impulsyvumas, unikalus gebėjimas prisi...
„Jausmai“, rež. Algirdas Dausa, Almantas Grikevičius, 1968

Lietuvių kino retrospektyva Prancūzų sinematekoje

Lietuviško kino retrospektyvą Paryžiuje sudarys 10-ojo dešimtmečio trumpametražiai dokumentiniai filmai, šiuolaikinis kinas, animacija ir lietuvių kino klasika. Iš viso – daugiau kaip 30 lietuvių kiną reprezentuojančių darbų. Ypatingas dėmesys programoje skirtas tarptautinį pripažinimą pelniusių lietuvių kino menininkų Jono Meko ir Šarūno Barto filmams. Mekas pats parinko filmus savo kūrybos retrospektyvai ir dalyvaus jų pristatymo renginiuose Paryžiuje. Per programos pristatymą įvyks naujausio Barto filmo „Šerkšnas“ premjera Prancūzijoje.
„Barbara“, rež. Mathieu Amalric, 2017

Žiemos ekranai

Pagrindinėje programoje „Svečias kasdienybėje“ – ir jaunų, ir jau pripažintų kūrėjų filmai, kuriuose šmaikščiai ir kitaip vaizduojamos įvairios gyvenimo peripetijos. Programa siūlys įžvelgti brėžiamą skirtį tarp kasdienybės ir to, kas svetima ir nepažinu, tyrinėti žmogaus patiriamas tarpines būsenas. Vienas iš pavyzdžių – režisieriaus Antoine’o Barraud filmas „Menininko portretas“ („Le dos rouge“, 2015), kurio pagrindinis herojus, žinomas režisierius Bertrand’as Bonnello, naujajam savo projektui imasi...

Pasaulis kito akimis

Tomas Vengris gimė emigrantų šeimoje JAV, užaugo Vašingtone. Įgijo politinių mokslų bakalauro laipsnį Kolumbijos universitete, režisūros magistro laipsnį – Amerikos kino institute Los Andžele. 2013 m. Tomo Vengrio sukurtas baigiamasis studijų darbas „Kalifornija“ – trumpametražis filmas apie lietuvių emigrantų gyvenimą Los Andžele – pateko į Kino meno ir mokslo akademijos studentų apdovanojimų finalą. Kito trumpametražio filmo „Voverė“ premjera 2015 m. įvyko Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje. ...
„Lemtinga pagunda“

Lemtinga pagunda (The Beguiled)

Vienas lemtingas susitikimas JAV Pilietinio karo metu Misisipėje, režisuotas estetės iš prigimties, šiemet Kanuose už geriausią režisūrą apdovanotos Sofios Coppolos, turėtų kelti šelmišką pasitenkinimą kiekvienai žiūrovei. Ne tik dėl idiliškos estetikos, lengvos ironijos atkuriant ekstravagantišką epochos etiketą ir gerai pažįstamų aktorių, bet labiausiai dėl taiklių sąmojų ir skvarbaus žvilgsnio į vyrų ir moterų prigimtį. Sofios Coppolos filmai, pasiklydę tarp amerikietiškosios ir europietiškosios kino tradicijos, atranda santykį su plačiąja pub...
„Dovanoju širdį“

Dovanoju širdį (Réparer les vivants)

Daugelio filmo veikėjų akys rudos. Aštrios, kai žvelgia į mylimą, apsiblaususios, kai prisimena, spindinčios, kai regi grožį, ašarotos, kai praranda, susikaupusios, kai persodina širdį. „Tik nelieskit akių“, – prašo septyniolikmečio Simono mama, sutikdama su sūnaus organų donoryste. Vaikino širdis susieja skirtingų personažų gyvenimus į vientisą pasakojimą. Gydytojams ji – organas, kurį reikia persodinti, tėvams ir merginai ji reiškia mylimo žmogaus netektį, recipientei ir jos šeimai širdis yra laikas. Operacijos metu priartinama širdis yra...
„Kartą Rytų Europoje“

Kartą Rytų Europoje (Afacerea Est)

„Kartą Rytų Europoje“ – antras ilgametražis moldavų kilmės režisieriaus Igorio Cobileanskio filmas, kurtas bendradarbiaujant rumunų, moldavų ir lietuvių (operatorius Feliksas Abrukauskas ir prodiuserinė įmonė „Just a Moment“) kompanijoms. Bukarešto teatro ir kino akademijoje studijavusio režisieriaus filmai neatsiejami nuo rumunų Naujosios bangos (pirmojo filmo scenarijaus bendraautorius buvo Corneliu Porumboiu, geriausiai žinomas kaip „12:08 į Rytus nuo Bukarešto“ režisierius). Ir debiutinio filmo, ir mažo biudžeto &bd...
„21 X Nowy Jork“

Desperatiškas dvidešimt pirmojo amžiaus Niujorkas

Toma Kukenytė
2017-11-15
Vieniems metro yra paprasčiausia susisiekimo priemonė pasiekti reikiama tašką. Kitiems tai virsta terpe, kurioje telpa ne tik kūnai, bet ir pavargusios sielos. O tai pastebėti ir įamžinti gali tik žmogus, į erdvę pažvelgęs iš šalies, įsiliejęs į nepailstamą metropoliteno gyvenimą. Visai neseniai prabėgusiame VDFF (Vilniaus dokumentinių filmų festivalis) teko galimybė išvysti lenkų režisieriaus Piotro Stasiko dokumentinį filmą „21 X Niujorkas“ („21 X Nowy Jork“). Tai emocionali žmonių išpažintis, užfiksuota paties režisieria...
„Mokytoja“

Mokytoja (Učitelka)

Čekų režisierius Janas Hřebejkas filme „Mokytoja“ (2017) pasitelkdamas tragikomedijos žanrą kuria žaismingą komunistinės visuomenės satyrą. Iš pirmo žvilgsnio komiška istorija pasakoja apie mokytoją Mariją Drazdechovą (Zuzana Mauréry), kuri siekdama savanaudiškų tikslų ima manipuliuoti savo mokiniais ir jų tėvais. Tikrus įvykius vaizduojantis pasakojimas persmelktas subtilios ironijos: mainais į gerus vaikų pažymius tėvai „atsidėkoja“ mokytojai paslaugomis, dovanomis ar net namų ruošos darbu mokytojos namuose. Mokytojai Drazdechovai pavyksta ...
„Geras laikas“

Dvidešimt keturių valandų Odisėja, arba Tiesiog geras laikas

Jei posakį, kuris nuskamba filmo pradžioje „Neskaičiuok viščiukų, kol neišperėjo“ būtų išgirdęs pagrindinis veikėjas Konis (Robert Pattinson), o ne jo brolis Nikas (Benny Safdie), galbūt jiedu gyventų išsvajotame namelyje miško viduryje ir augintų krokodilus. Deja, tačiau toks geras laikas jiems dar neatėjo. Suplanavęs vieno iš Niujorko bankų apiplėšimą Konis per anksti patikėjo jį ir jo brolį aplankiusia sėkme. Dieną po nusikaltimo Nikas patenka į pareigūnų rankas. Konis, kuriam pavyko pasprukti, ai&s...
„Aš nesu tavo negras“, rež. Raoul Peck, 2016

Nepatogus kinas

Ar filmai gali įsiskverbti į pasąmonę taip, kad sugebėtų mus pakeisti? Ar tas pokytis mumyse gali pavirsti mūs aplinkos, mus supančio pasaulio pokyčiu? „Nepatogus kinas“ jau vienuoliktą kartą kelia sau ir žiūrovams šiuos klausimus. Festivalio programą sudaro režisierių, kurie nebijo gvildenti sudėtingas socialines problemas ir bent slapčia viliasi permainų, darbai. Dokumentiniuose filmuose faktai apie žmogaus teisių pažeidimus ar skirtingose šalyse vykstančius neramumus tampa ranka pasiekiamomis istorijomis, o skirtingi režisierių žvil...
„Tyli naktis“, rež. Piotr Domalewski

Gdynės kino festivalio atradimai ir nusivylimai

Į Gdynę skridau iš lietingo ir vėjuoto Reikjaviko. Net kiek atsipūčiau pagaliau ištrūkusi iš šios nežemiškai brangios ir klimato sąlygomis išties nesvetingos salos. Nepaisant jos nepakartojamų landšaftų, geizerių ar visur klydinėjančių sulaukėjusių avių. Juo labiau kad atradimais ši vasara taip pat nelepino, ryškiausias epizodas – trečiasis „Tvin Pykso“ sezonas, ir tai daugiau dėl serialo apimties nei turinio. Taigi, apsilankymas Gdynės kino festivalyje turėjo tapti mano asmenine vasaros „atostog...

Įrodyti sau, kad esi

2012 m. lankomiausiu Lenkijos filmu tapo vietinės, iš provincijos kilusios populiarios hiphopo grupės „Paktofonika“ istorija, kurią filme „Esi Dievas“ („Jesteś bogiem“) papasakojo režisierius Leszekas Dawidas. Grupės lyderio Magiko bendražygį Rahimą suvaidinęs 26-erių Dawidas Ogrodnikas lenkų kino akademijos buvo pripažintas geriausiu antraplaniu aktoriumi. Kuriant šį vaidmenį jam teko susitikti su dar gyvais dviem grupės nariais, kurių vienas ir buvo Rahimas. Grupės lyderis nusižudė. Kuklaus, bet repo tekstais s...

Stebuklo belaukiant

Pasaulinė dokumentinio kino režisieriaus Audriaus Stonio filmo „Moteris ir ledynas“ premjera įvyko tarptautiniame Amsterdamo kino festivalyje (IDFA). Juosta toliau keliauja po pasaulį ir sėkmingai pelno apdovanojimus: „Kino pavasaryje“ pripažinta geriausiu programos „Baltijos žvilgsnis“ filmu, „DocsBarcelona“ laimėjo apdovanojimą programoje „What the Doc“, Krokuvos kino festivalyje įvertinta FIPRESCI prizu ir „Sidabriniu ragu“ geriausiam vidutinio metražo filmui. Daugiau nei tri...

Nebijoti nežinojimo

Jubiliejinio 70-ojo Kanų kino festivalio paralelinėje programoje „Dvi režisierių savaitės“ įvyko naujausio Šarūno Barto filmo „Šerkšnas“ („Frost“) premjera. Pagrindinius vaidmenis šiame kelio filme sukūrė du jauni lietuvių aktoriai Mantas Jančiauskas ir Lyja Maknavičiūtė. Jų personažai spontaniškai sutinka nuvežti humanitarinės pagalbos krovinį iš Vilniaus į Kijevą. Iš pažiūros nesudėtinga užduotis jaunai porai tampa didžiuliu išbandymu. Po filmo premjeros Kanuose su aktoriais kalbė...

Šventasis

Rūta Smilga
2017-07-19
Įvairiuose interviu filmo „Šventasis“ režisierius Andrius Blaževičius minėjo, kad darbinis jo pavadinimas buvo „Krizė“, o pagrindinė idėja – „kad ir kas benutiktų, viskas bus gerai“. Pridurčiau, kad kartu tai filmas apie bejėgiškumą, nuobodulį, galimybes, uždarumą ir kantrybę. Be to, vedama pavadinimo nesąmoningai ieškojau, kuris personažas iš tikrųjų šventas? Kelios pirmos scenos akivaizdžiai skirtos nurodyti veiksmo laiką, vietą, pagrindinius veikėjus ir įvykį. Einant tokiu klasikiniu i...

Kita vilties pusė (Toivon tuolla puolen)

Recenzijoje apie Vittorio De Sicos „Šiušia“ („Sciuscià“, 1946) Pauline Kael klausė: jeigu žmogus negali (už)jausti, identifikuotis su „Šiušios“ herojais, tai ką jis gali jausti apskritai? Tokiu savotišku testu tampa bene visi Aki Kaurismäki filmai, teigiantys humanizmą ir socialinio teisingumo poreikį. Šio suomių režisieriaus kine unikali autorinė vizija, stilizacija paradoksaliai dera su socialiniu realizmu, dėmesiu „mėlynajam“ žmogui, komedija su tragizmu, melodramatiškumas su minimalizmu ir, žinoma...

Paskutinė šeima (Ostatnia rodzina)

„Įsivaizdavau jūsų namus kitaip“, – pasakė pirmą kartą į Beksińskių šeimos butą atvykęs meno kolekcininkas, tikėjęsis jame išvysti apokaliptinius paveikslų vaizdus. „Skeletus paslėpėme spintose ir pas kaimynus“, – atsakė dailininkas Zdzisławas Beksińskis. Beksińskiai Lenkijoje vadinami viena geriausiai dokumentuotų šeimų – fiksuoti savo gyvenimą Zdzisławas Beksińskis pradėjo dar 6-ojo dešimtmečio pabaigoje. Per daug metų juostose nugulė visa šeimos istorija: nuo fotografijų iki vaizdo i...
„Ji“, rež. Paul Verhoeven

Plėsti savo akiratį

Visai neseniai baigėsi Kanų kino festivalis. Per paskutinę spaudos konferenciją žiuri narė, amerikiečių aktorė Jessica Chastain ištarė daug minčių sukėlusią frazę, jog ją „šių metų konkursinėje programoje suglumino moterų charakteriai“. Chastain taip pat užsiminė, jog labiausiai jai neramu dėl moterų pasyvumo kino ekrane – jos veikia ne kaip asmenybės, o tiesiog reaguoja į vyrų diktatą. Kitaip tariant, yra visiškai pasyvios. Šią poziciją galima būtų identifikuoti kaip feministinę. Feminizmas kartkartėmis api...

Atbulinė kryptis

Kristijonas Vildžiūnas – kino autorius, nes yra atpažįstamas kiekviename savo vaidybiniame filme. Režisieriaus kūryboje kartojasi teminiai ir vizualūs motyvai. Vienas jų – transporto priemonė: automobilis ar keista, paties veikėjo sukonstruota važiuoklė, kuria jis juda keliu, o mintimis keliasi į praeitį. Vildžiūno filmai „Nuomos sutartis“ (2002), „Aš esi tu“ (2006), „Kai apkabinsiu tave“ (2010) ir „Senekos diena“ (2016) yra skirtingų veikėjų kelionių į save tetralogija, kurios herojai negyvena „čia ir dabar“, ne...

Pakeliui į Ozo kino salę

Pro Kalvarijų ir Ozo gatvių sankryžą kasdien pravažiuoja tūkstančiai mašinų, ir galbūt tik nedaugelis jose sėdinčių žmonių žino, kad čia pat esančiame pastate jau daugelį metų įsikūrusi legendinė Ozo kino salė. Valdemaras Isoda čia dirba jau beveik penkiasdešimt metų ir besilankantiems tapo neatsiejamu kino salės simboliu. Žiūrovus Valdemaras pasitinka saldainiais, o išlydi vildamasis, kad jie dar sugrįš. Įdomu, ar daugeliui jis įkvėpė meilę kinui? Festivalyje „Kino pavasaris“ b...
Režisierius Andrius Blaževičius

Apie žmones iš daugiabučių

Festivalyje „Kino pavasaris“ įvyks nacionalinė Andriaus Blaževičiaus filmo „Šventasis“ premjera. Su filmo prodiusere Marija Razgute ir režisieriumi kalbėjomės, kai dar vyko filmavimai („Kinas“, 2015, nr. 4), vėl susitinkam su Andriumi, kai filmas jau baigtas ir apkeliavęs ne vieną festivalį. Ar rašydamas scenarijų įsivaizdavai, kad filmas bus toks? Taip, beveik viskas yra taip, kaip įsivaizdavau. Ai...
Režisierius Janas P. Matuszyńskis

Kitoks biografinis filmas


2017-05-22
Janas P. Matuszyńskis – debiutuojantis lenkų režisierius, pasiryžęs netipiškai papasakoti žinomo Lenkijos tapytojo, siurrealisto Zdisławo Beksińskio bei jo šeimos istoriją. Rezultatas – filmas „Paskutinė šeima“, tarptautiniuose festivaliuose renkantis apdovanojimus, žiūrovų simpatijas ir kritikų pagyrimus. Tai – Jūsų pirmasis pilnametražis filmas, tad pakalbėkime apie kelią jo link. Kaip pasirinkote istoriją i...
Režisierė Tiffany Hsiung

Laikui nepavaldūs randai

Du šimtai tūkstančių moterų iš įvairių Azijos šalių Antrojo pasaulinio karo metais buvo seksualiai išnaudojamos Japonijos armijos karių. Tuomet sekso vergėmis tapusios mergaitės ir paauglės šiandien – garbaus amžiaus moterys. Nors nuo šių įvykių praėjo jau daug metų, laikas moterų žaizdų neišgydė. Vienos „močiutės“ skausmą laiko savyje ir apie tai nekalba, kitos aktyviai kovoja protestuodamos. Lietuvoje viešėjusi Kanados režisierė Tiffany Hsiung festivalyje „Kino pavasaris“ pristatė dokumentinį fil...
„Zero III“

Zero III

„Zero III“ Vėlyvis skiria ateities kartoms ir padalija filmą į tris dalis – geltoną, žalią ir raudoną. Aktoriai, ankstesniuose režisieriaus filmuose vaidinę įvairaus plauko gangsterius ar pramogų verslo atstovus, šiame tampa politikais, kurių moraliniai principai ar retorika niekuo nesiskiria nuo pirmųjų. Varomoji siužeto jėga išlieka ta pati, kaip ir ankstesniuose Vėlyvio filmuose, – pinigai ir šantažas, kuriuos šįkart dar papildo politinė galia (siekis ją išlaikyti arba išplėsti). Televizijos kanalo vyriausioj...
„Emilija iš Laisvės alėjos“

Emilija iš Laisvės alėjos

Atrodo, kad filmo autoriai turėjo kelis tikslus: prabilti apie laisvės siekį rezonansinių socialinio ir kultūrinio gyvenimo įvykių fone, sudėtingą kūrėjų atmosferą, taip pat kvestionuoti elgesį tų, kurie sovietmečiu iš tariamų rezistentų tapo prisitaikėliais. Visgi profaniškumas (pirmiausia istorinis) atvedė tiesiai į butaforinį „raudonąjį kampelį“: papeikimas, pagyrimas, atgaila, ovacijos (akmeniniai veidai, „įrėminantys“ filmą) ir Lenino portretas ant sienos. Po „Tado Blindos“, turėjusio visus „p...

Ateitis (L’avenir)

Praėjusių metų Berlinalėje prancūzų kino režisierė ir scenaristė Mia Hansen- Løve už filmą „Ateitis“ apdovanota „Sidabriniu lokiu“ kaip geriausia režisierė. Pagrindinį filmo vaidmenį režisierė parašė specialiai Isabelle Huppert. Ji vaidina vidurinės klasės šešiasdešimtmetę filosofijos dėstytoją ir knygų autorę Natali, kuriai tenka patirti skaudžius gyvenimo išbandymus, kai atrodė, kad viskas stabilu ir teka įprasta vaga. Redakcija nusprendžia sustabdyti jos knygų leidimą, taip pat filosofiją dėstantis ...

Patersonas (Paterson)

Neketinu pritarti vis pasigirstančioms nuomonėms, kad ilgai lauktas Jimo Jarmuscho „Patersonas“ yra tik dar vienas tarp daugelio nesudėtingų filmų. Visų interaktyvumų, intertekstualumų ir kitų šiandieniškumų kontekste jis yra sudėtingas tuo, jog siūlo atsiriboti nuo šiuolaikinio tempo ir tiesiog pamilti herojų, kuris yra šiandienos žmogaus antitezė. Patersonas (Adam Driver) dirba autobuso vairuotoju Patersone, Naujajame Džersyje. Rytais ir per pietų pertraukas jis rašo poeziją. Rodos, jis yra susikūręs beveik tobul...
„Išsišokėlių gauja“

Godard’o “išsišokėlių gauja” – gangsterinio kino pavyzdys?

Jean-Luc Godard – prancūzų režisierius ir kino kritikas, kuris dėl radikalaus ir netikėto požiūrio į kino konvencijas, politinių ir filosofinių idėjų, laikomas vienu įtakingiausių Prancūzų Naujosios bangos kūrėjų. Įdomus pavyzdys Godard‘o filmografijoje – 1964 m. sukurtas filmas „Išsišokėlių gauja“ („Bande à part“), pristatomas kaip gangsterinio kino pavyzdys, tačiau esantis toli nuo šio žanro tradicinės konvencijos. Jau siužeto lygmenyje šis filmas pasakoja netradicinę gangsteriniui kinui istoriją. Veikė...
„Išsvajotieji“

Nekasdienės aistros kasdienybės lūpose

Ekrane stambiu planu užfiksuota galva skaito meilės laišką. Jai baigus, prisijungia kita galva, kuri irgi garsiai deklamuoja poetiškus meilės prisipažinimus. Tuo tarpu mano moderni veiksmo ištroškusi sąmonė jau ima siųsti pavojaus signalus „TAI KĄ ČIA VISĄ FILMĄ TIESIOG SKAITYS LAIŠKUS?“ ir panašius. Ir iš tiesų, visa veiksmo vinis ir yra dviejų aktorių įskaitomas susirašinėjimas tarp dviejų XXa. pokario poetų Paulo Celano ir Ingeborgos Bachmann. Turbūt daugeliui žiūrovų gali būti keistas ar pasirodyti neįdomus toks pasirin...
„Žmogus su kamera“

Kameros žmogaus eksperimentai

Dažniausiai sudėjus daug po ranka esančių produktų (visko, kas atliko nuo rimtų patiekalų) į vieną vietą, gali atsitikti taip, kad arba staiga netyčia išrasite picą, arba nelabai pavyks ir teks gelbėtis visokiais espumizanais nuo pilvo uraganų. Gyvenime kaip kine ir atvirkščiai, todėl kulinarinį pavyzdį kartais galima pritaikyti ir filmams. Amerikiečių operatorės ir režisierės Kirsten Johnson eksperimentinė dokumentika „Žmogus su kamera“ („Cameraperson“ 2016, JAV) rodyta festivalyje „Nepatogus kinas“ yra pavykęs ir netikėt...
„Drakonas atvyksta!“

Drakonas atvyksta!

Rokas Stonis
2017-01-12
Tai turėjo būti dar vienas šių metų „Scanoramos“ filmas, kurį apibūdinsiu „nu jo, šitas neblogas“. Tačiau tai buvo vienas tų filmų, kuriems pasibaigus nustoti apie juos mąstyti labai sunku. Šiam filmui neišeitų priskirti nei vienos rūšies nei žanro. Filmas prasideda lyg film noir detektyvas, tačiau staiga įgauna dokumentinio kino atspalvių, susitikdami su antgamtinėmis jėgomis veikėjai pradeda gvildenti konspiracines teorijas. Hipnotizuojantys rytietiški ritmai tiek vaizde, tiek ir garso takelyje priverčia šim...
„Apsėsti Džino“

(Ne)kraupus džinų fenomenas

Režisierės Dalia Al Kury dokumentinis filmas "Apsėsti Džino" - bene daugiausiai apmąstymų man sukėlęs filmas šiais metais. Dalia vaikystėje bijojo džinų, Korane minimų dvasinių būtybių, kurios neva turi galių apsėsti žmones. Ši baimė ir tapo jos naujausio filmo idėja.    Filmo išjudinamuoju įvykiu tapo Jordane įvykdyta žmogžudystė, kai smurtaujantis tėvas nužudė savo ketverių metų dukrą, pamanęs, kad ją apsėdo džinas. Filme kalbinami skirtingi žmonės, susiję su šiuo įvykiu: žurnalistė, žmogžudžio žmona, psichiatrai, &scaron...
„Trumpa išsilaisvinimo instrukcija“

Trumpa išsilaisvinimo instrukcija

Rokas Stonis
2017-01-12
Apie dar sovietmečiu susidariusią situaciją Rusijos psichiatrijos ligoninėse žinoma jau seniai. Apie valdžios susidorojimą su disidentais juos „kišant“ į beprotnamius parašytas ne vienas straipsnis. Tačiau šis filmas ne apie tai. Tai pasakojimas apie dviejų merginų Katios ir Julijos bandymą išsilaisvinti iš šios sistemos, istorija apie sistemos paklaidas ir jų kelią į asmenines teises ir laisves. „Kiti tavo vietoje jau būtų nusižudę. Viskas būtų baigta. Kaip tu sugebi visa tai pakelti? Toliau siekti savo tikslo?&ldquo...
„Batas“

Absurdas Sovietinėje Latvijoje - Lailos Pakalninas filmas ,,Batas”

Viena svarbiausių šiandienos latvių režisierių, Laila Pakalnina, Lietuvos žiūrovams yra geriausiai žinoma iš savo dokumentinių filmų, tačiau ji kuria ir ne mažiau įdomų vaidybinį kiną. Tai puikiai įrodo jos 1998 m. filmas „Batas“ (,,Kurpe“), kuris pretendavo gauti ,, Caméra d'Or “ apdovanojimą Kanų kino festivalio „Ypatingo žvilgsnio“ programoje ir yra...
„Kiemas“

Praėjusio laikmečio beieškant: Valdo Navasaičio „Kiemas“ ir Lailos Pakalninos „Batas“

Rūta Vėbraitė
2016-05-26
Gretinti skirtingų autorių kiną yra gana subtilus procesas, reikalaujantis tam tikro atsargumo ir konkrečių aptariamų aspektų. Jaunieji „Skalvijos“ kino akademijos kino kuratoriai jungia dvejus, Latvijos ir Lietuvos, nacionalinio kino kūrinius į dviejų filmų programą rodomą paskutinį gegužės savaitgalį Skalvijos kino centre. Tai filmai, kuriuos vienija to paties istorinio laikotarpio realijos ir arti...
„Šuns širdis“

„Šuns širdis“ – filosofinė hipnozė

Milda Valiulytė
2016-04-28
Filmo režisierė, avangardinio meno atstovė Laurie Anderson – tikrai neeilinė asmenybė. Pradėjusi karjerą prieš keturis dešimtmečius, ji tapo universalia, išskirtine menininke: baigusi skulptūros studijas išgarsėjo ne tik eksperimentiniais filmais, bet ir kuriama bei atliekama elektronine muzika. Šiuo metu atlikėja yra išleidusi net septynis studijinius albumus, be ...
„Hedis“

Išsilaisvinti iš pačio savęs ir aplinkos gniaužtų?

Rūta Vėbraitė
2016-04-28
Hedis (akt. Majd Mastoura), kurio vardu ir pavadintas pagrindiniame Berlyno kino festivalio konkurse už vaidybą apdovanotas Mohamedo Ben Attia filmas, yra dvidešimt kelerių metų tunisietis, pradedantis savarankišką gyvenimą. Tačiau ironiška, Hedis nededa jokių pastangų to siekti. Jis ruošiasi vesti, tačiau nuotaką parinko ir vestuves organizuoja mama. Jo darbas „Peugeot“ a...
Francois Truffaut, Alfred Hitchcock (Philippe Halsman / Cohen Media Group)

Hitchcockas / Truffaut

Menininkas, rašęs kino kamera – taip apibūdinamas visiems žinomas saspenso technikos meistras Alfredas Hitchcockas. Turbūt visi, nors kartą esame girdėję šio siaubo, trilerių ir detektyvų genijaus vardą, arba bent jau matę kelias scenas iš jo filmų. Režisierius Kentas Jones‘as (angl. Kent Jones), New York‘o kino festivalio programos sudarytojas, mus nukelia į 1962m.,...
„Mielasis Hansas, brangusis Piotras“

Beprotybė, karas ir draugystė

„Mielasis Hansas, brangusis Piotras“ („Милый Ханс, дорогой Пётр“)  tai filmas, kuris buvo pripažintas vienu geriausių 2015 rusų kino kūrinių. Ši karinė drama vaizduoja 1941-uosius be heroizmo ar mūšio scenų. Režisierius Alexandras Mindadze kalba apie paprastus rusus ir vokiečius, dirbančius SSRS stiklo fabrike tam, kad sukurtų aukštos kokybės optinį lęšį. ...