Pragaras ir rojus

Visų pirma norėčiau aptarti Akira Kurosawa režisuoto filmo High and Low finalinę sceną. Iš pradžių matoma maža patalpa, kuri yra skirta kalėjimo susitikimams. Vienintelis dalykas, kuris skiria dvi kambario puses, laisvę ir nelaisvę bei padėtį visuomenėje yra stiklinė sienelė su grotomis. Vos tik Kingo Gondo pasitikėdamas savimi įeina į patalpą sienelė sukuria efektą, kuris jo atvaizdą atspindi stikle sukurdamas iliuzija, jog jis yra kitoje pusėje grotų. Jis nori pamatyti žmogų, kuris jį šantažavo, kankino. Netrukus į maža patalpą įeina pagrobėjas, jo kūno kalba manieringa, bandanti pasakyti, kad šis pasitiki savimi. Šių dviejų žmonių santykis kuria įtampą. Jie sėdi vienas priešais kitą nedideliu atstumu, žiūri vienas kitam į akis, tačiau nusikaltėlis po kurio laiko nusuka žvilgsnį ir kalba nuleidęs akis.   Lygiai taip pat akių kontaktą sunku palaikyti ir Gondo. Abu vyrai jaučiasi nejaukiai aiškiai matomi vienas kito. Atspindys, kuris krenta ant Gondo veido labai ryškiai parodo skirtumą ir santykį tarp dvejų veikėjų. Vykstant pokalbiui matome, kad pagrobėjas šneka su pasitikėdamas savimi, šypsosi, nors jam yra užduodami klausimai, o visai kitaip reaguoja Gondo, jo akyse galima metyti besikaupiančias ašaras. Į Gondo klausimą, kodėl jį pasikvietė čia, Nusikaltėlis atsako, kad nenorėjo numirti, kol Gondo nesužinojo, kad jis mirs nei kiek neišsigandęs ir narsus. Netrukus šiuos jo žodžius paneigia kūno kalba, nusikaltėlis ima drebėti. Jis bando tai sustabdyti, paslėpti juoku, tačiau tai vyksta nesėkmingai. Nusikaltėlis praranda kontrolę ir yra išvedamas darbuotojų. Sienelės vietoje nusileidžia uždanga ir ji galutinai atskiria dvi kalėjimo susitikimų puses.

Kitame filme „The third murder“ galima matyti labai panašia sceną pabaigoje. Kitaip nei „High and Low“ filme Veiksmas yra filmuojamas iš šono, kamera yra toje pačioje linijoje kaip stiklo sienelė. Iš šono tai atrodo lyg veidrodis, veikėjai kartoja vienas kito veiksmus, sustingsta tose pačiose pozicijose. Vėliau matomi dviejų vyrų atvaizdai, iš kurių vieno yra atspindys. Atspindžiai lipa vienas ant kito, vis tolsta arba suartėja. Tai vyskta tuo metu, kai veikėjai bando kalbėtis, advokatas išsiaiškinti tiesą. Scenos finale veikėjai nutolsta vienas nuo kito atvaizdo ir atspindžio pagalba.

Šių dviejų filmų scenos turi tam tikrų motyvų panašumų, tačiau tiek veikėjų santykis, tiek nuotaika skiriasi.