Drumsta paauglio kasdienybė

2010 metais Švedų režisieriaus Babak Najif sukurtas filmas – apie 15-metį patyčių ir gyvenimo sunkumų kankinamą paauglį. Norint rimtai pajausti, ką reiškia būti patyčių objektu, reikia tokiu tapti. Geriau, kad taip niekada neįvyktų ir norint sužinot, ką jaučia toks žmogus, geriausia tai daryti žiūrint filmus (rekomenduoju estų režisieriaus Ilmar Raag filmą „Klass“).

Režisierius Babak Najafi

Našta
Sunki padėtis šeimoje ir stipri įtampa mokykloje – tai ką jautė Sebė (neprofesionalus aktorius Sebastianas Hiort af Ornäs) kiekvieną dieną. Nei vieno draugo klasėje, keisti klasiokų žvilgsniai, lydintys kiekvieną veiksmą, motyvacijos trūkumas, rutina ir labai retos džiaugsmo akimirkos. Vienintelė atotrūkio nuo rutinos vieta – namų kambarys, kuriame Sebė konstruoja iš nebenaudojamo metalo laužo dalių. Kambaryje Sebė tampa savimi, nes jo neveikia kitų įtaka, nėra įtampos ir jeigu ką padarys blogai, niekas į jį kreivai nežiūrės – tai vienintelė jo ramybės ir meditacijos oazė. Kambaryje jis išpildo vieną savo svajonę – susikonstruoja mopedą, kuriuo kasdien važiuoja į mokyklą ir atgal.

Viskas gerai
Laikinai… Nesutarimai su mama (aktorė Eva Melander), kuri naktimis išnešioja laikraščius, o miega dienomis, paaštrina situaciją. Nors Sebė su mama yra geriausi draugai, kurie juokauja, linksminasi ir išgyvena panašius dalykus, tačiau mamos jaučiamas nuovargis po darbo, gadina bendravimo kokybę su sūnumi. Tai pasireiškia ignoravimu, depresyviomis mintimis ir pykčiu, nukreiptu į Sebę. Tai jo asmenybę žlugdo dar labiau. Jis palaipsniui praranda savo svajones ir tikslus. Mopedas skrenda žemyn į upę nuo tilto. Dūžta svajonės…

Mama jam yra vienintelė atrama suluošintame gyvenime. Tačiau net kai mama nebepalaiko ir nesuteikia moralinio saugumo, Sebės pasaulėžiūra žlunga. Visas įniršis ir neigiamos emocijos plūsta, o tai vos vos nesukelia tragiškos baigties. Visų klasiokų laimei, Sebė susitvardo ir pabėga. Sėda į pakeleivingą sunkvežimį ir iškeliauja. Neveltui sakau iškeliauja, nes filmas taip ir baigiasi. Prasideda naujas Sebės gyvenimo etapas, naujų svajonių ir tikslų paieška. Sebė pasitraukė iš savo rutinos taip išvengdamas tolesnės kasdienės vidinės kančios. Galbūt jis apmastys savo ir kitų veiksmus, ir užmiršęs blogiausius gyvenimo epizodus susikurs visiškai naują, jam malonią aplinką, kuri neapsiribos vienu kambariu.

Verdiktas
Pamokantis lengvas ir lengvai šokiruojantis filmas, kuris turėtų būti rodomas 15-18 metų jaunimui ir jų tėvams, kad priverstų susimąstyti ir sukeltų tėvų ir vaiko diskusiją iš skirtingomis patirtimis pagrįstų perspektyvų.

Įvertinimas
Filmui: 8 iš 10. Pritrūko šokiruojančių momentų, kurie sukeltų pyktį, priverčiantį nevalingai sugniaužti kumščius.