Raminantis košmaras džiunglėse

„Nenorime, kad žiūrovai išeitų iš kino salės. Mes norime bėgtų iš kino tearo klykdami.” – Eli Roth

Pirmiausia BŪTINA pažiūrėti filmo anonsą: https://www.youtube.com/watch?v=FcpYPu9M3bw

Filmas permirkęs kraują stingdančiu siaubu. Pamatę tokius šiurpius vaizdus, kurių TIKRAI niekur nesate matę, jūs pajausite kaip tirpsta jūsų galūnės ir po truputį blėsta sąmonė. Jūs norėsite greičiau pabėgti iš salės dar net neįpusėjus filmui, tačiau nutirpęs kūnas jums to neleis padaryti. Galbūt net pradės persekioti lengva paranoja ir užsidegus salės šviesoms, giliai alsuosite ir skambinsite geriausiam draugui, kad jus nuramintų.

Tokios vizijos aplankė pažiūrėjus filmo treilerį. Dėmesį patraukė bekraščiai Čilės ir Peru miškai, lėktuvo katastrofa, geltonai veidą išsidažęs galvažudys (aktorius Ramón Llao) ir kino teatro kėdes drebinantys garso efektai. Ir jau gal 2/3 viso filmo.

Šiek tiek siužeto.
Filmas apie grupę jaunų aktyvistų, kurie pasiryžę išgelbėti Atogražų miškus nuo nevaldomo jų kirtimo. Pagrindinė filmo herojė Justine (aktorė Lorenza Izzo) susideda su minėta aktyvistų grupe ir jie nesaugiu privačiu lėktuvėliu skrenda į Peru gėlbėti kertamus medžius. Persirengę darbininkais, jie prisiriša prie medžių, buldozerių ir ekskavatorių, įsijungia išmaniuosius ir transliuoja savo protestą tiesiogiai internetu. Juos puola gerai apmokytas ginkluotas būrys, grasina nužudyti, tačiau visi lieka sveiki. Pasiekę planuotą pergalę visi skrenda namo tuo pačiu nesaugiu lėktuvėliu.

SPROGIMAS. Lėktuvėlis krenta, kirsdamas medžius. Keli aktyvistai žūna, šeši lieka gyvi. Pasigirsta traškesys džiunglėse. Ir kažkas greitai sušvilpia. Užnuodytos strėlytės visus paguldo ant žemės. Kita stotelė – kanibalų kaimas.

Rodoma gentis – tikra (Callanayacu). Rrežiesierius Eli Roth (Hostel, Cabin Fever, Grindhouse) įtikino juos filmuotis parodęs filmą „Cannibal Holocaust“. Pasak filmavimo komandos, iš genties žmonių reakcijos pasirodė, kad jie žiūri komediją (yra priešingai, vien pažiūrėjus vaizdus google ) ir gentis mielai sutiko filmuotis. Kai kurie iš kanibalų buvo persirengę filmavimo komandos nariai.

Visi kanibalų ritualai, mistiški judesiai ir nesuprantamas bambėjimas atrodė tikrai kraupiai. Kaip ir kojas bei rankas pakertančios egzekucijos – švelniai tariant – galūnių netekimas, gerklės atvėrimas, kaulų lūžiai. Apmaudu, bet siaubas ir šlykštybės neatsvėrė absurdiškų momentų. Ryškiausias iš jų, kai vienai aktyvistei merginai susuko pilvą. Pačia nemaloniausia prasme. Beveik tris minutes buvo rodoma, kaip ji narvo kampe su atitinkamais garsais tuštinosi. Ar tai siaubas, ar tai komedija, ar tai absurdas, ar tai drama, nesvarbu kas, bet filmą sugadino. Kikenome.

Pirmos pastraipos scenarijus neišsipildė. Visame filme pasigedau psichologinio spaudimo, nežinios siaubo, kuris priverstų drebėti iš vidaus ir sedėti įsitempus su ranka ant galvos. Klausimų paliko pabaiga, kurios neverta interpretuoti, nes tai bus pastangų nevertos spekuliacijos. Kraujas ir žmonių žalojimas privertė susiraukti. Žiūrint su mergina būtų ir iš ko pasijuokti ir būtų dėl ko paguosti.

Filmas sieloje nieko gražaus nepaliko, nors Kanibalai (angl. The Green Inferno) rodytas 1540 kino teatruose (pagal Boxofficemojo.com) ir jau uždirbo 7mln dolerių visame pasaulyje, su 5 mln dolerių biudžetu.

Pagrindiniai aktoriai: Filmuo puošmena ir protagonistė – Lorenza Izzo (Justine) ir korumpuotas egoistas Arien Levy ( Alejandro).
Filmui 3 galūnės iš 10. 1 galūnė – nes prajuokino. 2 galūnė – nes buvo kraujo ir laukinio smurto. 3 galūnė – nes filmavosi tikra gentis.

Peržiūrėjau filmą, tačiau jo nesu linkęs rekomenduoti.