Absurdas Sovietinėje Latvijoje - Lailos Pakalninas filmas ,,Batas”

Viena svarbiausių šiandienos latvių režisierių, Laila Pakalnina, Lietuvos žiūrovams yra geriausiai žinoma iš savo dokumentinių filmų, tačiau ji kuria ir ne mažiau įdomų vaidybinį kiną. Tai puikiai įrodo jos 1998 m. filmas „Batas“ (,,Kurpe“), kuris pretendavo gauti ,, Caméra d'Or “ apdovanojimą Kanų kino festivalio „Ypatingo žvilgsnio“ programoje ir yra laikomas vienu geriausiu latvių filmų istorijoje. ,,Batas“ tai dramatiškas, tačiau kartu šmaikštus šaržas apie sovietinės sistemos absurdą ir valstiečių kasdienį gyvenimą.

Filmas prasideda jūros peizažu, kurį nutraukią kareiviai, smėlyje atrandantys pamestą moterišką batą. Čia ir prasideda visa absurdiška sumaištis. Krūva uniformuotų vyrų apsupa radinį. Trys kareiviai leidžiasi į merginos, kuri pametė batelį, paieškas, tačiau savininkės laukia visai ne puota ir princas, o greičiau - gulagas. Kitokia pelenės istorija ne tik pašiepia to meto politinę sistemą, bet ir vaizduoja žavingą miestelio gyventojų kasdienybę. Kareiviai čia visai ne didvyriai – jie yra ignoruojami miesto bendruomenės, iš jų net pasijuokiama. Režisierė tai puikiai perteikia kinematografiniu sprendimu, kai užuot rodžiusi ieškotojus, vaizduoja tik jų šešėlius. Filme nėra ryškių pagrindinių veikėjų - žiūrovas nesužino nei vieno, gatvėmis slampinėjančio veikėjo vardo, filmas nesistengia perteikti ir gilesnio herojų portreto. Tačiau aktorių žvilgsniai, nukreipti tiesiai į kamerą, sukrečia. Filme mažai dialogų, o ir tie kurie yra – tik paviršutiniškai komentuoja situaciją, tačiau tai visai nemenkina filmo vertės. Nuostabus operatoriaus Gints Berzinso kameros judėjimas ir kompoziciniai spendimai kuria įdomų vėlyvo sovietmečio portretą, o pasirinktas nespalvoto kino formatas dar labiau sustiprina to meto įvaizdį ir įtikiną žiūrovą. Įtraukiantis montažas (Sandra Alksne) suteikia daug erdvės ir laiko apmąstymams, kuria siurrealistinį vaizdą ir apokaliptinę nuotaiką. Garso montažas taip pat atliktas profesionaliai.

Nors „Batas“ ir nėra žiūrovui įprastas filmas, pavadinti jo sunkiu - negalima. Dramos ir komedijos junginys prikausto dėmesį viso filmo metu, o kartais priverčia net nusišypsoti. Laila Pakalnina sukūrė kinematografiškai meistrišką filmą, tiksliai nusakanti praėjusio laikmečio žmonių būtį - ne veltui tai viena geriausių Latvijos ir visos Europos dokumentinio kino režisierė. Šis filmas bus įdomus ir jauniems ir brandiems žiūrovams.