„Guoba ir Žuvėdra”
„Kino pavasario“ metu žiūrovai galėjo rinktis iš daugybės tikrai įdomių, jausmingų ar sukrečiančių filmų. Vienas iš jaukiausių ir įdomiausių savo forma - kino kūrėjų iš Petra’os Costa’os ir Lea’os Glob bendras filmas - „Guoba ir žuvėdra“ („Olmo and the Seagull“)
Šiame filme vaizduojama dviejų aktorių – Olivijos bei Seržo šeimos krizė. Jų visas gyvenimas verda teatro scenoje: jie ten susipažino, kartu vaidino „Ričardą lll“, o dabar ruošiasi naujam spektakliui pagal A. Čechovo pjesę „Žuvėdra“. Pora gyvendami labai įtemptu režimu, sužino, kad laukiasi kūdikio. Kaip tyčia, jų teatro trupės vadovas paskelbia apie gastroles Amerikoje. Tačiau iki pat vėlyvų nėštumo mėnesių pasiryžusi vaidinti Olivija išgirdo griežtą gydytojo draudimą – aktyvus jos judėjimas gali sukelti pavojų vaisiui, o tai reiškia laikiną Olvijos aktorystės pabaigą.
Filmas gilinasi į aktorės asmenybę, mintis ir elgseną tuo metu, kai ji yra ne scenoje. Turėdama daug laiko sau, Olivija analizuoja save, mąsto apie motinystę, mokosi būti tyloje ir ramybėje. Tačiau kuo daugiau ji tyrinėja save, tuo sparčiau į paviršių lenda moters baimės ir abejonės. Labiausiai ji bijo vienatvės bei didžiausios savo aistros – vaidybos teatre, praradimo. Režisierės dėmesį telkia ties kur kas labiau nei Seržo besikeičiančiu Olivijos pasauliu.
„Guoba ir Žuvėdra“ - neįtikėtinai moteriškas filmas. Jausmingumą ir jaukumą kuria kasdieniški Olivijos ir Seržo pokalbiai. Pagrindinės herojės akistata su savimi vaizduojama itin intymiai, dažnai filmuojama stambiu planu. Stovėdama prie veidrodžio aktorė savo veide mato visų jos kurtų vaidmenų žymes. Aktorė pasisavina, įtraukia viską, kas ją supa aplink, o filmas atskleidžia net ir giliausias jos mintis, nors žiūrovui, galbūt, kartais net nesinorėtų žinoti visko, ką ji galvoja - norėtųsi šiek tiek daugiau paslapties. Lyriškumo filmui suteikia Olivijos bei Seržo dainuojamos dainos, bohemiškas gyvenimo būdas.
Filmas yra labai žmogiškas, atviras ir šiltas. Taip pat įdomus savo eksperimentine forma - dokumentinio ir vaidybinio kino mišinys. Pradžioje filmo struktūra yra slepiama, o vėliau prabyla ir pačios režisierės - su aktoriais diskutuoja, kaip geriau suvaidinti tam tikrą sceną.