Kas gali būti laimingas?..

„Bananiniai blynai ir lipnūs ryžiai“

Šiais laikais žmogus be technologijų – kaip be rankų. Jei reikia kažką svarbaus kažkam pranešti, skambina. Jei ko nors nežino, ieško internete. Daugelis jau nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be mikrobangų krosnelės ar elektrinio virdulio. Iš tiesų techninė pažanga palengvino mūsų gyvenimą... Bet ar tikrai modernybė panaikina trūkumus? Atsakymo padeda ieškotis olandų režisieriaus Daan‘o Veldhuizen‘o dokumentinis filmas „Bananiniai blynai ir lipnūs ryžiai“ (Olandija, Laosas, 2015 m.).    

          Vienas iš svarbiausių įvykių šiame filme – turistų atvykimas į mažą nuošalų Laoso kaimelį. Jei ne turistai, rodomas filme nedidelis kaimelis būtų išlikęs toks pats autentiškas, gamtiškas. Su turistais atvyko ir progresas: išvedžiota elektra, paasfaltuoti keliai, netgi pradėti kepti bananiniai blynai. Dėl turistų atsidarė daugiau suvenyrų parduotuvių, viešbučių, kavinukių. Dėl turistų, panašu, pasikeitė ir vienuoliai. Dabar jie stengiasi atrodyti gražūs, dvasingi, kad atvykę keliautojai ir jiems paaukotų daugiau. Žodžiu, svetimšaliai išjudino atokaus Laoso kaimelio gyvenimą.

          Turistų atvykimas, pažintis su miestu paskatino apsispręsti dėl gyvenimo būdo. Du to paties kaimelio jaunuoliai renkasi skirtingai: vienas nori gyventi moderniai, kitas tęsti tradiciją, išlikti autentiškas. Shai, grįžęs iš miesto, užsimanė ir savo gimtinėje gyventi taip, kaip gyveno mieste: naujoviškai, turtingai. Shai bandė savo tikslą įgyvendinti pradėdamas nuosavą versliuką. Šiuolaikiško gyvenimo (pastatyti mūrinį namą šeimai) norėjo ir Khao, bet jis neišsižadėjo tėvų, senelių perduotų vertybių – požiūrio į darbą, šeimą, svečią. Keičiantis kaimelio aplinkai Khao gyveno kaip anksčiau ir svajonės siekti sekėsi puikiai, o Shai ir modernėjančiame kaimelyje nepavyko savęs rasti. Po kurio laiko Shai laimės ieškoti  vėl išvyko į miestą. Panašu, kad kaičiame pasaulyje tik tradiciją tęsiantis gali būti laimingas.

          Tad ir dokumentiniame filme akivaizdu, kad šalintis naujovių nėra nei protinga, nei naudinga. Svarbu, kad išorinio pasaulio siūlomi patogumai siekiant laimės neatitrauktų žmogaus dėmesio nuo to, kas vertinga.