Kaip galima nušvisti?

„Bananiniai blynai ir lipnūs ryžiai“

 Budizmą vakariečiai visuomet laikė ypatingu tikėjimu. Ir jis yra patrauklus tuo, kad tai atjautos ir taikos religija, kuri žmogų veda į dvasinį tobulėjimą. Budistai stropiai siekia savo vienintelio tikslo – nušvitimo. Vien ta mintis, kad bet kuris žmogus gali atrasti amžinąją laimę, daugelį traukia išpažinti šią religiją. O Daan'ui Veldhuizen'ui, olandų režisieriui, buvo įdomu pažiūrėti, kaip budizmo išpažinėjai gyvena kasdieniame gyvenime. Režisierius pasirinko stebėti  Laoso šiaurėje esančio kaimelio,  kuriame  buvo lankęsis anksčiau, kasdienybę. O kasdienybėje  visur ir visada svarbiausias yra žmogus. Apie jį ir kalbama dokumentiniame filme „Bananiniai blynai ir lipnūs ryžiai“ (Olandija, Laosas, 2015 m.).

            Pagrindiniai filmo herojai – du draugai, pažįstami nuo pat vaikystės, tačiau gana skirtingi žmonės – Shai ir Khao.  Jiedu anksčiau, kaip matyti viename iš filmo pradžios epizodų, kuriame  Shai ir Khao  gaudo upėje driežus, praleisdavo daug laiko kartu. Turėjo bendrų pomėgių ir užsiėmimų. Tačiau susiklostė taip, kad kuriam laikui draugai išsiskyrė. Shai nusprendė palikti kaimelį ir sėkmės ieškoti mieste. O Khao liko gyventi ten pat, šalia savo šeimos. Prabėgus keleriems metams ir Shai sugrįžo į savo namus. Iš filmo matyti, kad tarp vaikinų nebėra artimos bičiulystės, kuri buvo prieš Shai išvykstant į didmiestį.

            Draugams su skirtingomis patirtimis teko pasukti skirtingais keliais. Khao dirba žemės ūkio darbus, kad galėtų išlaikyti savo mylimą šeimą. Jo tikslas – pasistatyti naują namą sau bei šeimai ir kiek vėliau ruoštis į kelionę po pasaulį. Shai tikslai nėra aiškūs net jam pačiam. Daugiausia laiko praleidžia savo nedidelėje parduotuvėlėje ir gerinti savo situacijos niekaip neprisiruošia. Savo rūpesčius ir nusivylimą savimi stengiasi pamiršti tiesiog išeidamas išgerti. Akivaizdu, kad jis tik ieško savęs, nežino, ko nori pasiekti gyvenime. Tad kitoks santykis su ateitimi draugus ne suartina, o išskiria.

Režisieriaus Daan'o Veldhuizen'o rodoma mums tolimo krašto draugų istorija primena, kad  norint atrasti vietą pasaulyje, o nesiblaškyti jame yra svarbu kuo geriau pažinti save ir savo troškimus. Tuomet ir gyvenimo laimė šalia. Vadinasi, kurtis šviesią rytdieną – „nušvisti“ – gali ne  tik priklausą budizmo kultūrai.