Dievas prie kompiuterio
Filmo pavadinims originalo kalba: „Le tout nouveau testament“; angliškai: „The Brand New Testament“.
Kiekvienas žmogus kažkuo tiki, bet ne visi tikėjimą sieja su Dievu. Tačiau, kad yra kažkas „aukščiau“ suvokimo ribų, daugelis sutiktų. Tačiau ar tas „kažkas“ moka naudotis kompiuteriu?
Trumpa įžanga
Dievas (akt. Benoît Poelvoorde) gyvena Briuselyje. Pustuščiame kambaryje, į kurį įeiti kitiems griežtai draudžiama, Dievas kuria kiauliškus įstatymus. Jo dukra Ea (akt. Pili Groyne) nekenčia tokio tėvo elgesio ir jam nematant įsmunka į slaptą kambarį ir išsiunčia visiems pasaulio žmonėms jų mirties datas. Kai kuriems jos ironiškai trumpos, o kai kuriems liko gyvent daugiau nei amžių. Dukra pabėga į žmonių pasaulį, netvarkingas Dievas Tėvas lekia jos ieškoti ir nubausti. Prasideda juodo humoro prieskoniais pagardintos gaudynės.
Gyventi kasdien
Komiškas filmas nuo pirmos akimirkos. Matyti Dievą sėdintį su cigarete burnoje, nešvariu chalatu prie pasenusio kompiuterio ir maniakiškai rašantį žmonėms gyvenimą trumpinančius įstatymus yra gana satyriškas vaizdelis. Net ir tikintiems, šis filmas neturėtų pasirodyti įžeidžiantis, nors Dievas filmo pasaulyje yra tiesiog niekam tikęs, netvarkingas, piktas ir egoistiškas senis. Tačiau už tokio įvaizdžio slepiasi gyvenimo absurdiškumas ir nesibaigianti rutina.
Kuriamas kontrastas tarp degradavusio, praplikusio, kojinėmis ir šlepetėmis avinčio Dievo ir mums visiems gerai įsivaizduojamo Visagalio Dievo, kuria skoningą absurdą. Pilka buitis, nekalbi žmona, maištinga dukra, purvinas chalatas ir tamsus dulkėtas Dievo paslapčių kambarys, kuriame stovi iš galiojimo išėjęs kompiuteris – visai nepanašu į vietą, iš kurios būtų keičiami žmonių gyvenimai. Buitiškas Visagalio įvaizdis satyriškai perteikia žmonių ir visuomenės nuobodumą. Manau norima parodyti, kad daugelis kliaujasi likimu, kaltina likimą ar laukia, kol likimas nuspręs už juos, bet nuspręsti ir rinktis kryptį turi pats žmogus. Štai taip motyvavo filmas.
Lengvai juodas
Filme epizodiškai keikiamasi. Jeigu tai Jūsų negąsdina, tai drąsiai ženkite į kino salę. Visos kitos filmo juodojo humoro detalės nežaloja žmogaus vertybių ir turėtų visiems būti lengvai suprantamos: pavyzdžiui žmonės dėl pramogos šokinėjantys pro langą, 1 prieš 5 atvirai rodomos muštynės dėl sumuštinio rasto konteineryje ar Gorila su moterimi lovoje. Kaip nenormaliai tokie vaizdai atrodytų, bet į atmintį įsirėžia savaime.
Humoras filme nenuobodus. Kiekviename epizode yra kažkas, kas privers net ir didžiausią nuobodą bent išpūsti orą pro nosį besišypsant (pabandykite, suprasite apie ką kalbu). Nusiteikite nepamatyti tipinės Holivudo komedijos (pvz. Get Hard), kuri vilioja jus gerais aktoriais, pusnuogėmis merginomis ir gera reklama. Toks humoras dažniausiai neįdomus. O šiame filme humoras abstraktesnis ir gudresnis. Po „Naujojo testamento“ bus iš ko dar kartą pasijuokti aptariant su kitais ir manau norėsite jį parodyti savo draugams ir pažiūrėti antrą kartą.
Verdiktas
Ar tikrai visi kada nors mirsime? Žinoma. Tačiau nei vienas žmogus neturi pasikliauti savimi nesirūpinančiu „likimu“. Negyvenk nuobodžiai ir kurk savo likimą pats – tokia pagrindinė filmo mintis (nors manau galima būtų rašyti ir labiau visuomenišku požiūriu ir filme ieškoti šiuolaikinės visuomenės ydų). Filmui 8/10, labiau iš absurdo ir juodojo humoro pusės. Pasikraukite brandaus humoro!
Bet, ar egzistuoja likimas..?
