(Ne)įrėminta istorija

Naujausias, neseniai ekranuose pasirodęs Giedrės Žičkytės dokumentinis filmas apie fotomenininką Vitą Luckų – „Meistras ir Tatjana“. Vitas Luckus – žmogus, netelpantis į jokius rėmus. Net ir šiandien šiurpuliukus sukelianti jo kūryba bei gyvenimo istorija, kurią vadinti eiline – būtų nuodėmė.

Filmas yra apie meistrą – legendinį lietuvių fotografą Vitą Luckų ir Tatjaną – jo gražuolę žmoną (Tatjana Luckienė-Aldag). Pagrindinę siužeto liniją filme sujungia jų meilės istoriją, bet taip pat filme išskiriama ir jo kūryba.

Labai smagu, jog filmo kūreja pasirinko tokį retą ir dar šiais laikais mažai žinomą žmogų. Manau, jog jis Lietuvai nusipelno labai daug ir išprusęs pilietis turėtų apie jį žinoti. Giedrės filmas – kaip tik kelias į pažintį su šia asmenybe. Tiems, kas V.Luckų jau žino ar net lankė jo parodas, filme gali išgirsti daugiau, plačiau apie jį patį. O kitiems tai- puiki proga susipažinti.

Kino juostoje daug šnekama apie V. Luckaus mirtį. Pasakojama, kaip tai atsitiko, bet taip ir neatskleidžiama kodėl, tarsi paliekama vietos interpretuoti. Nežinau, ar tai yra reikalinga. Gali priminti šiuolaikines televizines laidas apie garsių žmonių gyvenimus. Asmeniškai man, norėjosi sužinoti daugiau apie meistro kūrybą. Čia režisierė gali teisintis pavadinimu – juk jis ne „Meistro kūryba“, o „Meistras ir Tatjana“. Čia galima įžvelgti užuominą, kad istorija – tai istorija Tatjanos akimis.

Filme kalbant Antanui Sutkui, to meto Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkui, minima, apie Vitui Luckui teiktą siūlymą rengti fotoparodą, tačiau atsisakant kelių nuotraukų. Tiksli priežastis, kodėl ne visos nuotraukos tiko būti paviešintos, nėra nurodoma. Tik užsimenama apie to meto cenzūrą. Meistras nė už ką nesutiko – arba visas, arba nieko. Manau, tai rodo žmogaus pilnavertiškumą.

Išlįsk iš šiltų namų, pažiūrėk „Meistrą ir Tatjaną“ ir susidaryk savo nuomonę!