Jaunystė

Italų režisierius Paolo Sorrentino užsikėlė sau aukštą kartelę, sugebėdamas filmuose išlaikyti savo braižą bei parodyti kažką naujo. Sorrentino „Didis grožis“ (2013) sulaukė išskirtinės sėkmės – laimėjo „Oskarą“ bei sudomino daugybę žiūrovų, todėl žmonės su nekantrumu laukė naujausio režisieriaus darbo. „Jaunystė“ – antrasis Sorrentino filmas anglų kalba. Kai kurie kritikai teigia, kad „Jaunystė“ – tai mažiau vykusi „Didžiojo grožio“ kopija, o gal net ir tęsinys, tačiau režisierius tai neigia.

Pagrindiniai Sorrentino filmų herojai – ne pirmos jaunystės vyrai, kuriuos sieja ypatingas pedantiškumas, nusistovėję įpročiai. Taip pat Sorrentino filmuose nesunku pastebėti ir tam tikras veikėjų poras.

„Jaunystėje“ veiksmas prasideda gana aiškiai. Du seni bičiuliai leidžia laiką prabangiame Alpių kurorte. Vienas jų yra turtingas kompozitorius ir dirigentas Fredas Belindžeris (jo vaidmenį atlieka legendinis britų aktorius  Michael Caine), jis gydykloje svajoja apie ramų gyvenimą, o kitas – užsivedęs kurti režisierius Mikas (akt. Harvey Keitel), padedamas savo kūrybinės grupės, ieško sprendimo savo naujo filmo finalinei scenai. Aplinkui sukinėjasi jaunas aktorius, ieškantis įkvėpimo savo naujam vaidmeniui, vaikino įskaudinta Fredo dukra, nuolat medituojantis Dalai Lama, masažistė šokanti namuose ir daugybė kitų, kartais atrodo, visai nesusijusių veikėjų, tačiau jie visi gyvena savą siužetinę liniją, kurią į viena supina gydykla. Tokie pavieniai veikėjai prideda filmui įvairių atspalvių, o pavienės scenos suteikia savitumo. Vis dėlto į vientisą visumą nesusiklijuoja.

Filmas kupinas dialogų, kurie yra ypatingai natūralūs, ironiški, jautrūs bei mums visiems lengvai atpažįstami. Mizanscenos vaizdingos, prie to prisideda nuostabus operatoriaus ir režisieriaus darbas: pasakiški vaizdai, ryškios spalvos. Filmui grožio prideda ir puikus garso takelis.

Žiūrint „Jaunystę“ reikia priimti režisieriaus diktuojamas taisykles. Šis filmas iš tiesų yra kratinys vaizdų, citatų, paprastų gyvenimiškų istorijų. Vientisos istorijos čia nėra. Ji toli praeityje, užmiršta, kažkur jaunystėje. Nors filmas ir nepranoko „Didžiojo grožio“, tačiau tikrai yra vertas dėmesio.